- kūčiauti
- kūčiáuti, -iáuja, -iãvo intr. 1. valgyti kūčias (kūčių vakarienę): Kūčios dieną naujieji samdininkai būdavo svečiai. Kaip atvažiavę, taip ir sėsdavosi kūčiauti Mš. Kūčiavome vakar be žuvies, be silkės, be mirkytų kviečių ir žirnių grūdų Pt. Mes jau kūčiáujame Ukm. 2. psn. rinkti kūčią, maisto produktus už atitarnautą laiką (apie kerdžių): Tai vėl Juozas ejo kūčiáudamas Lp. \ kūčiauti; pakūčiauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
